Veislynas "Silvestro sodas" pavadintas mano prosenelių ir senelių atminimui ... 1920m. prosenelis Silvestras Ignalinos rajone, Senajam Dūkšte, trijų ežerų ( Parsvėto, Samanio ir Parsvėtaičio) apsuptyje pastatė gražią sodybą ir pasodino didelį sodą. Sodyba įkurta netoliese Dūkšto dvaro, kuriame vėliau tarnavo senelė. Dvaro parkas buvo pilnas retų augalų ir gyvūnų. Čia, pas senelius, prabėgo visos mano vaikystės vasaros:) Man -miesto vaikui- čia buvo rojus!
Pamilau nuostabią šio karšto gamtą. Pirmieji mano augintiniai buvo viščiukai, kuriuos ganydavau prosenelio sode. Bet labiausiai man rūpėjo katės. Čia kaimo katės buvo vadinamos "Sibiro katėmis". Prieš pora metų gavau nuostabią dovaną- Mama padovanojo Burmą:) Tai pirmoji mano veislinė katytė. Ji labai švelni ir prieraiši, noriai bendraujanti ir su kitais gyvūnais.
veislyno savininkė Žydrė
Apie Burmos kates: Burmos katė yra kilusi iš Pietryčių Azijos (Tailando). Tai vidutinio dydžio katė, sveria 3,5-5kg. Gyvena iki 15 ir daugiau metų. 1930 m. Džozefas Tompsonas į Ameriką atsivežė rudos spalvos, panašią i Siamo katę. Burmos katės pirmą kartą buvo pripažintos ir pradėtos veisti Amerikoje. Nuo 1950 m. šios katės atkeliavo į Didžiąją Britaniją, o vėliau paplito po visą pasaulį. Burmos katės yra vienos ištikimiausių ir prieraišiausių kačių. Su jomis reikia nuolat bendrauti. Jeigu nėra šalia žmogaus, ji tenkinasi draugyste su kita kate ar šunimi. Šeimoms turinčioms vaikų ši katė- idealus naminis gyvūnėlis. Burmos labai draugiškos, meilios, smalsios, protingos, žaismingos katės. Balsas jų yra tylesnis nei Siamo kačių. Tai vidutinio dydžio (apie 3,5kg) katės, katinai -stambesni. Kūnas tvirtas, raumeningas. Burmos katės gali būti rudos, melsvos, kreminės, šokoladinės, alyvinės ir cinamono spalvos. Pilvas kiek šviesesnis už nugarą, snukio ir ausų atspalviai gali skirtis. Kailis trumpas, tankus, plonas, blizgantis ir švelnus. Poplaukio beveik neturi. Priežiūra nesudėtinga.